Įgimti apgamai

Su įgimtais apgamais gimsta apie 2% naujagimių. Šiems apgamams būdingas:

 Nelygus paviršius,

 Hipertrichozė – gausiai auga plaukai,

 Hiperpigmentacija – tamsi spalva.

Daugumos naujagimių įgimti apgamai yra maži: jų diametras neviršija 1,4 cm. Su vidutinio dydžio įgimtais apgamais (diametras 1,5-19,9 cm) gimsta 1 naujagimis iš 1 000, o su dideliais (diametras >20 cm) 1 naujagimis iš 20 000, išskyriami ir gigantiški įgimti apgamai (skersmuo >21 cm), jie labai reti 1 iš 500 000 naujagimių. Augant vaikui, įgimti apgamai didėja, todėl tėvams gali būti įdomu, kokio dydžio bus įgimtas apgamas, vaikui suaugus. Tai apskaičiuoti galime pasinaudoje skaičiuokle.

Skaičiuoklė įgimtų apgamų dydžiui prognozuoti

 Apie 10% naujagimių su įgimtais dideliais ar keliais įgimtais mažais ir vidutiniais apgamais gali išsivystyti neurokutaninės melanocitozės sindromas (NKMS). Simptomai pasireiškia iki 5 metų amžiaus, retais atvejais vėliau. Juos nulemia melanocitų proliferacija apgamuose ar centrinėje nervų sistemoje, yra didelė melanomos rizika.

Literatūros duomenimis bėgant laikui  melanoma įgimtuose apgamuose gali išsivystyti 42% atvejų. Toks vertinimas yra gerokai perdėtas: juk melanoma dideliuose įgimtuose apgamuose dažniausiai išsivysto vaikystėje, o mažuose įgimtuose apgamuose subrendus, todėl rizika susirgti melanoma po kiek laiko yra sunku įvertinti.

Didžiausia rizika susirgti melanoma pasižymi vaikai, turintys didelių įgimtų apgamų: supiktybėja 4.5-10% apgamų, 50% melanomų išsivysto iki 5 metų amžiaus, o 70% iki 10 metų amžiaus. Manoma, jog optimalus laikas operuoti šiuos pacientus yra tarp 6-9 mėnesių amžius. Operacija, atsižvelgiant į NKMS riziką, negali garantuoti, jog melanoma niekada neišsivystys. Šiuos pacientus stebėti reikia visą gyvenimą.

Vidutinio dydžio ir mažuose įgimtuose apgamuose melanoma neišsivysto dažniau nei įgytuose apgamuose, todėl jie stebimi ir diagnozuojami remiantis bendrais principais.

Maži įgimti apgamai

Visi vaizdai gali būti peržiūrėti ir juos padidinus.

Mažas įgimtas apgamas. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas -"sąlelinė" struktūra	Mažas įgimtas apgamas. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas - globulinė struktūra
Mažas įgimtas apgamas. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas-"sąlelinė" struktūra	Mažas įgimtas apgamas. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Mažas įgimtas apgamas. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas - mišri retikulinė ir globulinė struktūra

Vidutiniai įgimti apgamai

Visi vaizdai gali būti peržiūrėti ir juos padidinus.

Vidutinio dydžio įgimtas apgamas. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas - globulinė papulinė struktūra	Vidutinio dydžio įgimtas apgamas. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas - globulinė papulinė struktūra
Vidutinio dydžio įgimtas apgamas. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas - globulinė struktūra	Vidutinio dydžio įgimtas apgamas. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas - globulinė struktūra
Vidutinio dydžio įgimtas apgamas. A - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas - "sąlelinė" struktūra

Dideli ir gigantiški įgimti apgamai

Didelis įgimtas apgamas. A - bendras vaizdas	Didelis įgimtas apgamas. A - bendras vaizdas
Didelis įgimtas apgamas. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas - "sąlelinė" struktūra	Gigantiškas įgimtas apgamas. A - bendras vaizdas
Gigantiškas įgimtas apgamas, neurokutaninė melanozė.  A - bendras vaizdas

Įgyti apgamai

Gerybiniai apgamai

Atsiranda iki 35-40 metų amžiaus. Vyresniame amžiuje gali išnykti. Jiems būdingos savybės pateikiamos lentelėje.

Atipiniai apgamai (Displastiniai ar Clark‘o apgamai)

Šiuos apgamus pirmasis aprašė Clark‘as 1978 ir 1981 metais. Jų turi 2-18% žmonių. Atipiniai apgamai reikšmingi rizikos susirgti melanoma aspektu: bendra populiacinė melanomos išsivystymo rizika (per visą gyvenimą) yra apie  0,6%, esant pavieniams displastiniams apgamams ji siekia 10%. Jei pacientas turi displastinių apgamų ir melanomą anamnezėje, susirgimo rizika padidėja iki 50-100%. Egzistuoja klinikiniai ir morfologiniai kriterijai šiems apgamams aprašyti. Atipiniai apgamai gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Nuo gerybinių apgamų jie pirmiausia skiriasi dydžiu ir spalva, nors yra displastinių apgamų, kurių vizualiai neįmanoma atskirti nuo melanomos. Dalis atipinių apgamų atsiranda sporadiškai, o kiti yra paveldimi.  Pastarieji turi glaudų ryšį su šeimyniniu atipinių apgamų ir melanomos sindromu (ŠAAMS), kurį apibūdina šie požymiai:

 Melanoma sirgo ar serga vienas ar keli pirmos ar antros eilės giminės,

 Pacientas turi >50 apgamų, kai kurie iš jų vizualiai yra atipiniai,

 Dauguma atipinių apgamų atitinka tiek klinikinius, tiek ir morfologinius kriterijus,

 ŠAAMS pacientų rizika susirgti melanoma yra padidėjusi, tačiau individuali.

ŠAAMS pacientai stebimi, remiantis ABCD kriterijais, visą gyvenimą. Stebėjimo periodiškumas – vieni metai.

Atipininiams apgamams būdingi bruožai pateikiami lentelėje.

©  Dr. Laimonas Jazukevičius, 2010